 |
| Sunkmetis nenuslopina verslo traukos |
|
| Rima Rutkauskaitė |
|
| Gamintojams ir paslaugų teikėjams dejuojant dėl vis labiau stringančių padavimų, norinčiųjų užsiimti verslu ne mažiau – statistikų teigimu, verslumas Lietuvoje per pusmetį net išaugo. Pradedantieji sako neplanuojantys apyvartos augimo kartais, o pelno – šimtais procentų, bet įžvelgiantys daugybę sunkmečio galimybių ir pamažu, bet ilgam sieksiantys įsišaknyti rinkoje. |
|
| |
|
Jovita Pipiraitė ir Eigaudė Leščinskienė prieš kelias savaites įsteigė įmonę „mano lietuviški namai“, turėdamos idėją surasti ir grąžinti į namų interjerą tikrąjį liaudies meną – senoviška technika išdegtą keramiką ar senaisiais ornamentais margintą tekstilę. Ir mano, jog tam dabar – tinkamiausias laikas
„Nepriklausomybės metais skubėjome pasirodyti, kokie esame talentingi ir unikalūs, bet šiandienos rezultatas – daug masinės gamybos ir kičo“, – aiškina pradedančiosios verslininkės. Beje, įmonę iš mažosios raidės pavadinę todėl, kad nepretenduoja į absoliučią nuomonę ir nori pabrėžti, jog tai tik asmeninis jų supratimas apie tautiškas šaknis ir išliekamąją daiktų vertę.
Miniatiūrinėje parduotuvėlėje, kurioje dar tik kalamos lentynos, ant grindų suguldyti audinių pavyzdžiai, išmėtytos pagalvėlės, sustatytos storasienės molio vazelės. Kai ką sukūrė savo rankomis, kai ką – užsakė pagaminti kaimo amatininkams pagal senose lietuviškose knygose rastus pavyzdžius.
Krizė, anot jų, ne bėda, o išeitis, nes auksinių rankų meistrai, dar prieš metus skubinti gaminti kuo daugiau ir kuo greičiau, dabar turi laiko stabtelti ir susikaupti. O jų vizija – ne užsidirbti, nes abi turi darbus, o sukurti vietą, kur atėjęs galėtum susirasti unikalų ir išties lietuvišką daiktą.
Apie projektą, skirtą ne pelnui uždirbti, o ekonomikai „gydyti“, kalba ir Gailius Kazlauskas, UAB „Via Laurea“ vadovas, sukūręs internetinį projektą uzskaita.lt. Įvedus įmonės duomenis apie skolininkus, programa gali parodyti visą skolininkų grandinę. O tarpusavio užskaitos, sistemos kūrėjų nuomone, nuo bankroto galėtų išgelbėti mažiausiai trečdalį sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusių bendrovių – tai reiškia išsaugotas darbo vietas, mokamus mokesčius ir atlyginimus.
„Paieška nemokama, nes į šį projektą nežiūrime kaip į komercinį ir užsidirbti iš to neplanuojame. Gal ir turėsime naudos, bet tolimoje ateityje, o šiandien norėtume tiesiog prisidėti prie ekonomikos gaivinimo ir, žinoma, parodyti, ką sugebame, – kalba verslininkas, pasidžiaugdamas, jog „GlobalNettig“ pavadinta sistema susidomėjo Latvija, Rusija, Turkija, Albanija, bet abejingos lietuviškos valstybės institucijos.
Netrukus vienų kitoms skolingų įmonių skaičius duomenų bazėje turėtų peržengti 1.000, o geriausias pavyzdys – automobilių serviso paslaugas tiekianti UAB „Techtransa“, kuri užsiregistravusi sistemoje per savaitę atliko net tris užskaitas.
Pakitęs mąstymas
Prieš mėnesį ar du įmones įregistravę verslininkai vardija sunkmečio pranašumus: atpigusi nuoma, iš bankrutuojančių bendrovių galima pigiau įsigyti įrengimų, sukalbamesni statybininkai, sumažėjusios
samdomųjų darbuotojų algos ir kitoks jų požiūris į darbą.
Todėl Tomas Skaisgirys, informacinių technologijų specialistas ir UAB „Itora“ bendrasavininkis, visai nemano, kad į verslą atėjo ne laiku. Smulkiausieji, anot jo, krizei prasidėjus pradėjo taupyti kiekvieną centą, o jis galėjo pasiūlyti buhalterines programas ir nebrangią buhalterinę apskaitą įmonėms bei ūkininkams.
„Kai apyvarta sumenksta, nebeapsimoka samdyti buhalterio – pigiau pirkti paslaugas“ – įsitikinęs Suvalkijos regione paslaugas teikiančios įmonės vadovas.
Pasak jo, krizės metu kur kas paprasčiau susirasti informacinių technologijų specialistą nei anksčiau, o būna ir taip, kad kai kurie, norėdami užsitikrinti ateityje darbo vietą, konsultuoja nemokamai. Be to, išsinuomoti biuro patalpas gerokai pigiau nei prieš metus – nuoma atpigusi beveik perpus. O pradėti verslą krizės įkarštyje tas pats, kaip mokytis vairuoti žiemą – atėjus vasarai pamatai, kad viskas daug lengviau.
„Man įdomu ne tik informacinės technologijos, bet ir buhalterijos dalykai. Todėl manau, kad tai pirmasis mano verslas, bet ne paskutinis, šiandien sukauptas žinias turėsiu kur pritaikyti“, – neabejoja p. Skaisgirys.
Svarbios ir močiutės
Sauliaus Jokubausko, UAB „SJ baldai“ savininkas, Kėdainiuose darbą pradėjo irgi sunkmečiui prispaudus, bet jis nepritartų dėl sumenkusių užsakymų dejuojančiam baldininkų chorui.
„Reikia auksinių rankų meistrų, aukštos kokybės ir lanksčios kainos. Ir kad reklama būtų „iš lūpų į lūpas“, – nesudėtingą verslo filosofiją, užtikrinančią naujų užsakymų, dėsto p. Jokubauskas.
Ir persergsti: atsisakysi močiutei pagaminti menkavertę spintelę ar restauruoti seną baldą – reklama „iš lūpų į lūpas“ nutrūks.
Pasak jo, kai kiti atveža virtuvės spinteles, sumontuoja ir palieka užsakovą ieškotis santechniko, kad prijungtų vandenį, ar elektriko elektrinei plytelei prijungti, o jie atlieka viską. Kadangi užsakymai nėra itin pelningi, sugalvojo naują darbo apmokėjimo sistemą: įvertina gautą užsakymą ir atiduoda meistrams. O šie patys planuoja, ar dirbs viršvalandžius ir užsakymą atliks per trumpesnį laiką, kartu uždirbdami daugiau, ar jiems užteks perpus mažesnio užmokesčio, užtat dirbs tik po 8 valandas per dieną.
„Žmonės pradėjo mąstyti – priimant jau nebeklausia kiek mokėsi, o kalba apie savo sugebėjimus. Jie pradėjo branginti darbą“, – sunkmečio permainą nurodo „SJ baldai“ savininkas.
Sėkmė ir prabangai
Margarita Pilkienė, ISM Taikomosios organizacijos psichologijos programos vadovė, sutinka, kad verslui pradėti sunkmetis turi ir pranašumų. Tačiau kaip ir visais laikais, o steigiant įmonę sunkmečiu – ypač, rizikuojama prašauti pro šalį apskaičiuojant gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų poreikį. Arba padaryti klaidų dėliojant verslo planus, kai mokesčiai sparčiai kinta. Rizikuojama ir pasisamdyti nekvalifikuotus žmones, nors, atsiradus platesniam specialistų pasirinkimui, tai mažiau tikėtina. Be abejo, visais laikais rizikinga pradėti verslą neturint žinių.
„Derėtų įvertinti ir kintančias vartotojų nuostatas, pavyzdžiui, augantį natūralių ar ekologiškų produktų poreikį. Manyčiau, kad ir verslas, susijęs su autentiškais, turinčiais gilias baltiškas šaknis daiktais, gali būti labai sėkmingas“, – svarsto p. Pilkienė. Tačiau priduria, jog nišinių produktų gamintojai ar pardavėjai turi suvokti, jog jie veikiausiai netaps dideliais ar reikšmingais žaidėjais.
Nori būti pardavėjai
Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo įregistruota 4.006 naujos įmonės – 556 mažiau nei tuo pačiu laiku pernai.
Martynas Pocius, Statistikos departamento Ūkio subjektų registro poskyrio vedėjas, sako, jog, turimais duomenimis, daugiausia verslo naujokų užsiims automobilių prekyba, automobilių remontu bei specializuota prekyba drabužiais. Kita populiari veikla – konsultuoti mokesčių klausimais ir teikti buhalterinės apskaitos paslaugas.
Statistikai atkreipia dėmesį ir į tai, jog šia veikla užsiimančių įmonių šiemet daugiausia ir tarp išregistruotųjų.
|
|
